Konsultuojame ir rengiame prašymus draudimo bendrovėms (draudikui), auto servisams, remonto dirbtuvėms dėl automobilio nuomos atlyginimo, taksi ir pavežėjimo paslaugų atlyginimo, pakaitinio automobilio suteikimo ir dėl kitų būtinųjų išlaidų.
Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka tai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išmokama pinigų suma, skirta atlyginti žalą padarytą asmeniui, turtui ir neturtinei žalai. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pagal šį įstatymą atlyginamos žalos sąvoka – eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Esant tokiai reglamentacijai specialiame įstatyme detaliau žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti tenkinamas tik nustačius visas tam būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nuostolių sąvoką, pažymėjo, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (toliau -TPVCAPDĮ) reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) ir kitais teisės aktais). TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai).
Nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygintini nuostoliai, kaip šio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: jos turi būti priverstinės, būtinos ir protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Atsižvelgiant į tai kad TPVCAPD yra nuostolių draudimas, kuris pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki draudžiamojo eismo įvykio buvusią padėtį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaidos, turėtos nuomojant automobilį turi būti priverstinės, pagrįstos, būtinos, protingos, realios ir sąžiningos. Nuomos išlaidos turi būti susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu.
Informacijos šaltinis teismų praktikoje:
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus byla e2S-207-280/2020 pagal „Nimus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-505-934-2019 pagal ieškovės UAB „Nimus“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
