Gaukite patarimą, konsultaciją ir praktinę pagalbą reikalaujant iš draudimo bendrovės padengti išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą.
Rengiame reikalavimus ir kitus reikiamus teisinio pobūdžio dokumentus draudikui žalos administravimo byloje. Jeigu yra reikalinga, užtikrinama advokato pagalba ir kliento atstovavimas ir dokumentų rengimas į kitas institucijas bei teismą.
Dėl išlaidų už pakaitinį automobilį galite kreiptis, jeigu Jūsų išlaidos buvo: sąžiningos, protingo dydžio, neišvengiamai būtinos ir priverstinio pobūdžio, pakaitinio automobilio nuoma yra pasekmė autoįvykio.
Konsultuojame ir pagal faktinę situaciją rengiame argumentuotus reikalavimus draudimo bendrovėms (draudikui) dėl atlyginimo už pakaitinį automobilį. Kreipkitės į mus, pasitarkite. Visa teisinė ir vertinimo eksperto pagalba dėl žalos dydžio nustatymo, patirtų nuostolių ir neturtinės žalos fiksavimo ir/ar išsireikalavimo.
Rašykite ir klauskite dėl konsultacijos: info@autovertinimas.lt
Aktuali teisinio aiškinimo informacija pateikiama Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus išnagrinėtoje byloje pagal ieškovės UAB „Gorinta“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company” dėl žalos atlyginimo byloje e2A-513-278/2020. Žemiau galite susipažinti su reikšmingomis nutarties nuostatomis.
Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
Nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
Apskaičiuodamas draudimo išmoką, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikas turi laikytis CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kai ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (nuostolių) dydžiu ir nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, nagrinėjant ginčą taikytina bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia, kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo patirti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį.
Atsisakymas išmokėti draudimo išmoką nustatytų neproporcingai didelę draudėjo civilinę atsakomybę už draudimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą, pažeistų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.
